Žiedas ant piršto, suknelė spintoj, ragauji sau aštuonioliktą testinį torčiuką ir galvoji ar čia tas šampanas kaltas ar tie tortai visi vienodi pasidarė. Staiga pypt notificationas telefone – rašo nuostabus fotografas, sako girdėjęs, jog vestuvės ir kaip tik tądien laisvas. Užmeti akį į jo nuotraukas – super mega awesome, stilius apie kokį svajojai nuo devintos klasės. Širdį užlieja tokia ramybė ir palaima, kad net atšauki atpalaiduojantį masažą. Nes kam tas masažas, kai nebėra dėl ko įsitempti.
Ir tada pabundi nuo nemalonaus maudimo kaktos srityje, kuris veidrodyje matosi maždaug keturių kompiuterio klavišų pavidalu. Trys ryto, ekrane vienišas Netflixo langas ir daug nepažymėtų langelių vestuvių To-do sąraše. Svarstai ar valytis dantis ar neverta ir kol slenki iki lovos pasižadi, jog rytoj tai jau tikrai imsiesi fotografo paieškų.
Rytas, pusryčiai, kava. Ir iš tikrųjų imiesi. Hmm, nuo ko čia pradėjus. Ir štai čia galiu pradėti nuo sąrašo kaip išsirinkti vestuvių fotografą jeigu laiko marios, o veikti nėra ką:
GOOGLE
– atsidarai google, suvedi „vestuvių fotografas”, per pirmus 20 rezultatų paieškų lapų atsidarai kiekvieno vestuvių fotografo puslapį naujam tabe. Apšilimas padarytas. Su tiek atidarytų tabų kompas vos velkasi, bet inkščia tik silpni – varai per kiekvieną tabą ir kopini į xls emailą ir kainas (jas tai aišku rašo tik kas dešimtas). Į nuotraukas nežiūri, dabar svarbiausia surinkti informaciją. Tuomet sukali visus sukopintus emailus į emailo To: laukelį ir siunti visiems bendrą laišką: Sveiki, mūsų meilės šventė liepbirželio 45d. Kokios pas jus kainos? Ar turit droną? Kokios nuolaidos?
Po pusvalandžio ir artimiausias tris paras eina šimtai emailų su įvairaus pobūdžio lipšniais tekstais ir nurodyta reikalinga, o dažnai ir nelabai, informacija. Viską stropiai konspektuoji į jau minėtą xls. Visiems parašiusiems asmeniškai parašai dar keliolika klausimų. Maždaug po trijų savaičių aktyvaus darbo jau turėtum turėti daugmaž informatyviai atrodantį geltonųjų puslapių katalogą. Visaip pjaustai, darai grafikus, paičartus, atsirenki penkiasdešimt realių kandidatų. Ateinantį mėnesį bus galima peržvelgti jų nuotraukas.
FACEBOOKAS
– ateini į FB ir searchini visus įmanomus groupsus, susijusius su vestuvėmis – namučiai, laukučiai, svetainytės, suknelės pigiau, šeimos židiniai brangiau, fotografai Azerbaidžiane ir svečių kortelės iš triušių ausyčių. Tuomet kiekvienam groupse įdedi postą: Fotografai atsiliepkit, ieškau pačio fainiausio. Kas kelias sekundes stebi kaip didėja baltas skaičiukas raudoname notificationų burbule, kai visi pastina savo linkus be jokių komentarų. Kai skaičiukas pasiekia penkis šimtus galima eiti skaityti. Po savaitės jau taip plius minus aiškiau ir tie keli šimtai linkų nugula į xls. Ką daryti toliau – aptarėme praeito punkto gale. Dar aišku reiktų skirti savaitę kitą peržiūrėti kitų nuotakų postus ir pakomentuoti.
FORUMAI
– begėdiškai suspardyti feisbuko, bet dar tikrai egzistuojantys forumai, kuriuose galima rasti įvairaus naujumo informacijos ir įdomių veikėjų. Veikimo principas panašus kaip FB groupsų – parašai postą: „Mergytės, rekomenduokit gerą fotografą, bet kad nebūtų brangininkas“. Konspektuoji rezultatus, vykdai tyrimus.
GYVOS VIETOS
– tokios aukso kasyklos kaip Belmontas arba Trakų apylinkės vasaros savaitgaliais tiesiog knibžda jaunavedžiais, o lietuvių liaudies patarlė sako, kad „Kur jaunoji – ten ir fotografas“. Apsiginkluoji užrašų knygele, čiumpi saują optimizmo ir puodą gyvenimo džiaugsmo (šitie visada sueina) ir šuoliuoji į paminėtas ar panašias populiarias vietas. Fotografą dažnu atveju atpažinsi iš odinės liemenės, vešlių ūsų ir basučių su kojinėmis. Jeigu šių išorės elementų nėra tada reiktų dairytis fotoaparato ir sunkios kuprinės.Žinoma, taip galima taip pat užsirauti ant a) turistų; b) video operatorių; bet kas nebando – tas šampano iš austrių geldelių negeria.
Nusižiūrėjusi tinkamą kandidatą prieini ir be jokių ten „labas, ar jūs fotografas, gal galėtumėt“ sakai: Kokius kursus baigęs? Duok vizitkę. Susirinkus reikiamą kiekį vizitinių jau galima užsiimti tyrimais.
Dar, žinoma, galima trintis prie zagso. Bet ten priedangos tikslais reiktų atsinešti bent kelis baltus balandžius ir armoniką. O vizitines susirinkti pastačius kibirą su užrašu: Loterija fotografams: įmesk vizitkę – laimėk objektyvą, kurio tau nereikia.
REKOMENDACIJOS
– Kas geriausiai gali patarti? Žinoma, jog tėvai, vyresni giminės ir kaimynai. Ponia Marija iš ketvirto padjezdo juk tiek metų dirba profesionalia svočia, kad vestuvių fotografų kontaktus gali berti nesustodama visą 30 minučių reklamos pertrauką tarp vakaro filmo seansų. Kaip orientuotis ką pataria? Vadovaukis auksine taisykle – kuo vyresnis – tuo daugiau patirties – tuo geresnis fotografas.
NUORODOS
– Ateini į vestuvinių suknelių salono puslapį, o ten antai kamputyje nuoroda „Partneriai“. Viduje kokie trys šimtai nuorodų ir tikėtina koks šimtas fotografų. Toks fainas salonas, juk nerekomenduos beleko. Clickinam, kopijuojam, analizuojam!
SKELBIMŲ SVETAINĖS
– Ir paskutinis, bet tikrai ne pats prasčiausias metodas – skelbimų svetainės kaip antai skelbiu.lt alio.lt ir panašios. Eini, dedi skelbimą, kad ieškai fotografo. Lauki skambučių ir emailų. Jeigu veikė tavo tėvams su skelbimu ant stulpo – suveiks ir tau internete. Po kokio mėnesio vertėtų skelbimą atnaujinti, nes tie trys skambučiai iš fotografų profesinio tobulėjimo centro dėl praktikos gali neturėti realios praktinės naudos.
Sąrašas, kaip šampano kamštis prie zagso, leidžiasi žemyn, bet tikrai tikiu, kad tokių patarimų prigalvotum ir pati. Efektyvus laiko švaistymas yra prigimtinė dažno žmogaus savybė ir jos atsikratyti nebūtinai reikia. Juk tie tęstiniai procesai taip džiugina 😉
O kol puikūs vestuvių fotografai patys nesugalvos kažkokio mentalinio būdo kaip atsirasti tavo FB messengeryje reikia juos atkapstyti.