Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į neapibrėžtumą, grėsmę ar didesnį krūvį. Tam tikras nerimo lygis gali padėti susikaupti, planuoti ir apsisaugoti, tačiau problema atsiranda tada, kai nerimas tampa per dažnas, per intensyvus, sunkiai valdomas ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, darbui, santykiams ar poilsiui. Nacionalinis psichikos sveikatos institutas pabrėžia, kad nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nerimo tuo, jog baimė ar įtampa nepraeina, gali stiprėti ir ima veikti žmogaus kasdienį funkcionavimą.

Kaip pasireiškia nerimas?

Nerimas gali būti jaučiamas ne tik mintyse, bet ir kūne. Dažniausi požymiai yra nuolatinis nerimastingumas, įkyrios mintys, sunkumas atsipalaiduoti, dirglumas, įtampa, suprastėjusi koncentracija, prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas ar sunkumas priimti sprendimus. Kai kuriems žmonėms nerimas siejasi ir su vengimu: pradedama atidėlioti, nebeeiti į tam tikras vietas, atsisakyti socialinių situacijų ar nuolat ieškoti saugumo. Mokslininkai taip pat nurodo, kad stresas ir nerimas gali pasireikšti užmaršumu, miego pokyčiais, per dideliu nerimavimu ir tam tikrų situacijų vengimu.

Kodėl nerimas stiprėja?

Psichologiniu požiūriu nerimą dažnai palaiko ne vien pati situacija, o tai, kaip ją interpretuojame. Kai protas nuolat ieško grėsmės, katastrofizuoja ar pervertina pavojų, kūnas išlieka budrumo būsenoje. Psichologai pažymi, kad nerimą gali skatinti labai skirtingi veiksniai: darbas, santykiai, finansiniai sunkumai, sveikatos problemos, netektis ar sunkios ankstesnės patirtys. Kitaip tariant, nerimas nėra silpnumas — tai dažnai ilgiau užsitęsusi organizmo reakcija į apkrovą, neapibrėžtumą ar išmoktą grėsmės laukimą.

Kas padeda valdyti nerimą kasdienybėje?

Pirmas žingsnis — ne kovoti su nerimu jėga, o jį pastebėti ir įvardyti. Kai žmogus geba sau pasakyti „šiuo metu jaučiu nerimą“, atsiranda daugiau vidinės distancijos ir mažiau susitapatinimo su tuo jausmu. Praktikoje padeda lėtesnis kvėpavimas, dienos struktūra, mažesni ir aiškūs tikslai, reguliarus judėjimas, laikas poilsiui ir kalbėjimas apie tai, ką jaučiate. Psichologai rekomenduoja nebandyti padaryti visko iš karto, kelti mažus pasiekiamus tikslus, naudoti kvėpavimo pratimus, planuoti įtemptesnes dienas ir kalbėtis su artimaisiais ar specialistais. Taip pat svarbu vengti alkoholio ar kitų medžiagų kaip „greito nusiraminimo“, nes jos ilgainiui gali bloginti psichikos savijautą.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jei nerimas kartojasi dažnai, ima riboti gyvenimą, trikdo miegą, darbą, santykius arba savipagalbos būdai nepadeda, verta kreiptis į psichologą ar gydytoją. Moksliniai tyimai rodo, kad pagrindiniai nerimo gydymo būdai yra psichoterapija. Ypač dažnai taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda atpažinti nerimą palaikančias mintis, mokytis naujų reakcijų ir palaipsniui grįžti į vengiamas situacijas.

Pabaigai

Nerimo valdymas nėra momentinis „išjungimas“. Dažniau tai yra procesas, kuriame žmogus mokosi geriau suprasti savo kūną, mintis ir ribas. Kuo anksčiau į nerimą pažvelgiama rimtai, tuo lengviau atkurti saugumo, stabilumo ir kontrolės jausmą.